nustalbėlis

nustal̃bėlis, -ė smob. (1) 1. kas nustalbęs, nusistelbęs, nestiprus (apie gėrimus): Prašom užeit, turim dar tokio nustal̃bėlio, išgersim Jnšk. 2. prk. kas nerimtai kalba: Kas nėkus pleškia, tas nustalbėlis J.